Kauniečiai spalio 19 d. į Šiaulius atveža vieną nuotaikingiausių ir šmaikščiausių savo repertuaro spektaklių – P.Abrahamo operetę „Balius Savojoje“. Operetėje pagrindinį vaidmenį dainuos teatro primadona, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Raminta Vaicekauskaitė, taip pat aksominio balso baritonas Ramūnas Urbietis, šmaikštusis publikos numylėtinis Egidijus Bavikinas ir jaunoji teatro žvaigždė Ingrida Kažemėkaitė. Scenoje išvysime ir kitus žiūrovų pamėgtus solistus, šaunų choro artistų kolektyvą, kuriantį aibę nedidelių, bet įsimintinų vaidmenųkų ir ugninguosius balsto šokėjus. spektaklį diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

Nors trumpam šalin galvos skausmą dėl politikos kataklizmų, ekonominės krizės, idealų kaitos – viskas pasimirš, kai valso ar kitų šokių garsams aidint liesis šampanas, koketuos plunksnomis banguojančios skrybėlėtos damos, lydimos galantiškų kavalierių su frakais, ir banaliausiomis intrigomis supintos dramos visada išsispręs, pasibaigdamos visuotinu džiugesiu.

Nors trumpam…

Operetės siužetas grindžiamas spalvingu įvykiu – baliumi Savojoje. Ištroškę sensacingų ir skandalingų naujienų kartą metuose į Nicą suvažiuoja aukštuomenės ir bohemos atstovai. Vietinio laikraščio redakcija šio įvykio proga skiria premiją – brangų paveikslą – už didžiausią Savojos baliaus sensaciją. Kam ji teks šį kartą?

Vengrų kompozitoriaus P.Abrahamo operetė „Balius Savojoje“ tarsi baigė operetės žanro evoliuciją. Jos muzika, papildyta naujų modernių šokių – fokstrotų, tango – ritmais. „Balius Savojoje” – ryškus tarpukario laikotarpio, pakėlusio uždangą šiam veikalui beveik prieš šimtmetį Berlyno scenoje, atspindys. Operetė tuo metu buvo šiuolaikiška turiniu, atspindėjusi ne tik populiarėjančią Europoje amerikietišką kultūrą, bet ir revoliucinių politikos, ekonomikos, mokslo pokyčių veikiamą žmonių sąmonę, kintančias pažiūras, vertybes. Kartu pakito ir moterų vaidmuo visuomenėje – išsikovotos balsavimo ir skyrybų teisės keitė jų savivoką, stiprino savarankiškumą.

Už besiplėtojančių operetėms būdingo meilės trikampio peripetijų čia bręsta naujai susiformavusio moters įvaizdžio dinamiška išraiška. Kaip į vyro neištikimybę reaguoja ši XX a. pradžios moteris, pajutusi laisvę ir savarankiškumą? Ir kaip sureaguoja vyrai į jos mestą iššūkį – akis už akį, bučinys už bučinį?

Stilingi apdarai, charakteringi veikėjai. Tarp jų – ir vampyriškos, vyrus savanaudiškiems tikslams išnaudojančios moters Tangolitos personažas, juodu apdaru ir parodijuotu kandžiojimusi artimas tuomečio, iš nebylaus nespalvoto kino kilusio moteriško „vamp” stiliaus įvaizdžiui.

Pagrindinių veikėjų Madlenos ir Aristido santykių dramą sušvelnina dar dviejų besiformuojančių spalvingų porų – turkų pasiuntinio Mustafos Bėjaus ir amerikietės kompozitorės Deizės bei tarnų Arčibaldo ir Bebės – siužetinės linijos, pabaigoje vainikuojamos vedybomis. Triumfuoja meilė, nugludinanti tariamos neištikimybės trikampių briaunas – kitaip operetėje ir negali būti.

Operetės režisierius – Andrius Žiurauskas, žinomas iš gausybės kino filmuose ir TV serialuose sukurtų spalvingų humoristinių vaidmenų. Kauno publikos simpatijas jis seniai pelnė darbu valstybiniame lėlių teatre, daugelio skirtingo turinio renginių režisūra ir vedimu. Tačiau tai pirmasis A.Žiurausko susitikimas su muzikine scena ir operete. Todėl kalbėdamas apie savo sceninį projektą, Andrius Žiurauskas šmaikštavo, jog išskirtinis spektaklis bus jau vien tuo, kad jį stato Žiurauskas, niekada nestatęs operečių ir jų tiesiog nemokantis statyti, bet degantis noru pastatyti operetę gerai… „Norėjosi sukurti flirto, sąmojo, šmaikščių nuotykių atmosferą, kur lengvai liejasi šampanas, muzika, juokas ir ašaros, kur vyrams viskas leidžiama, moterims – niekas nedraudžiama. Tikiuosi pavyks kartu su žiūrovais draugiškai pasijuokti ir iš žvaigždžių ligų, kurių niekaip neįstengia atsikratyti ir šiandien ne vienas scenoje besipuikuojantis žinomas žmogus, norintis pasirodyti geresniu už kitus, pakliūti į bulvarinius ar mažiau bulvarinius skaitalus. Smagu, kad operetės žanras leidžia tokiais dalykais pašmaikštauti ir mes to laikmečio pramogomis galime atskleisti šių laikų aktualijas.“

Sudėtingą secesinę ornamentiką spektaklio scenovaizdyje ir dekoracijų metalo konstrukcijose atgaivino dailininkė Kotryna Daujotaitė. O menininkės sukurti kostiumai ir grimas – tai kino garsaus filmo „Didysis Getsbis“ (Francis Scott Fitzgerald) atspindys – moteriškumas, paslaptis ir pažadas. Kostiumai perteikia moters, o sykiu vyro svajones.

Foto: Martynas Aleksa