Šiaulių arenoje pirmą kartą užgims miuziklas su gyvu orkestro skambesiu

Balandžio 22 d. Šiaulių arenoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parodys vieną populiariausių savo spektaklių – kultinį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“. Kūrinys paženklintas lietuviško meninio ilgaamžiškumo bei universalumo praba. Ne vienos kartos žiūrovų mėgstama muzikinė drobė, rodos, nepasiduoda laiko tėkmei. Amžina gėrio ir blogio kova, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą Viačeslavo Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudina ir kviečia dar ir dar kartą panirti į mitologizuotą „Velnio nuotakos“ miražą, kuris pirmą kartą istorijoje bus sukurtas ir Šiaulių arenos didžiojoje salėje. "Velnio nuotaka" taip pat taps pirmuoju miuziklu Šiaulių arenoje, kuriame girdėsime gyvą orkestro skambesį. Pastarajam diriguoja daugelio tarptautinių choro dirigavimo konkursų laureatas, per 40 spektaklių savo repertuare turintis žymus Lietuvos dirigentas Martynas Staškus.

Tai – vienintelis profesionalioje teatro scenoje atgimęs vieno įsimintiniausių miuziklų pastatymas, kurio režisierius gerai pažįstamas visiems meno gerbėjams – Kęstutis Jakštas. Pagrindinius vaidmenis „Velnio nuotakos“ miuzikle atlieka „Eurovizijoje“ Lietuvai 2008 m.
atstovavęs dainininkas Jeronimas Milius bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai Judita Butkytė-Komovienė, Kęstutis Nevulis ir Virginijus Pupšys.

Legenda pasakoja, kad kartu su maištaujančiais angelais iš rojaus buvo išvarytas ir Pinčiukas, atsidūręs senyvo malūnininko Baltaragio tvenkiny. Baltaragis su velniu sudarė sandėrį – malūno sparnai suksis be vėjo, jis gaus trokštamą Marcelę, o Pinčiukui mainais atiduos tai, ko dar neturi. Marcelė gimdydama miršta, o jos duktė Jurga išauga gražuole ir pamilsta ne Pinčiuką, bet šaunų berną Girdvainį.

Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ įkvėpė 1974 m. ekranus pasiekusį pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“. Kūrinys įvairiomis progomis ir įvairiais formatais atgimė dar ne kartą, o miuziklui V. Ganelino sukurta muzika tapo fenomenu – ji skamba iki pat šiandien, neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

Pristatydamas profesionalaus teatro scenoje atgimusį miuziklą, jo režisierius K. Jakštas pasakojo, kad šis pastatymas atskleidžia lietuvių liaudies kodą.

„Tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti“, – kviesdamas šiauliečius pamatyti „Velnio nuotakos“ šedevrą kalbėjo miuziklo režisierius K. Jakštas.

„Velnio nuotaka“ Šiaulių arenos didžiojoje salėje bus rodoma balandžio 22-ąją 19 val.