J. Milius apie savo vaidmenį „Velnio nuotakoje“: „Girdvainis nors ir šaunus, bet keistas ir ne itin protingas bernas“ (interviu)

Nors daugeliui Česlovo Gabalio ir Povilo Meškėlos mokinys, 32 –ejų metų „Auksinio balso“ nugalėtojas, prieš devynerius metus Lietuvą „Eurovizijoje“ atstovavęs Jeronimas Milius yra žinomas kaip dainininkas, tačiau išskirtinio vokalo atlikėjas turi ir kitų talentų, kurių vienas – įsikūnyti į spektaklių, miuziklų personažų vaidmenis. Šį kartą šiauliečiai ir miesto svečiai didžiausioje Šiaurės Lietuvos pramogų arenoje J. Milių galės išvysti kitame amplua – vyras balandžio 22 –osios vakarą taps vienu pagrindinių miuziklo „Velnio nuotaka“ veikėju, Jurgos sužadėtiniu Jurgiu Girdvainiu. Apie artėjantį pasirodymą, atlikėjo ir artisto skirtumus bei miuziklo išskirtinumą kalbėjomės su J. Miliumi.

Jau šį savaitgalį Šiauliuose bus rodomas didelio pasisekimo sulaukęs miuziklas “Velnio nuotaka”. Kuo ši pasirodymo versija turėtų nustebinti žiūrovą?

Miuziklas „Velnio nuotaka“ pakankamai retai atliekamas ne su dalinėmis fonogramomis, dažniausia gyvai atliekamos tik solistų vokalo partijos, o muzika bei choras leidžiami iš įrašo. Šįkart miuziklas nuskambės absoliučiai „gyvai“, mat kūrinį atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras su maestro Martynu Staškumi priešakyje bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Žinoma, įgarsinti tiek orkestrą, tiek chorą, tiek solistus arenoje yra sudėtinga, bet visiškai gyvai atliekama „Velnio nuotaka“ turi kitokį vidinį užtaisą.

Šiaulių arenoje esate koncertavęs ne kartą, tačiau šį sykį būsite visiškai kitame amplua. Kuo jus žavi ne atlikėjo, bet artisto vaidmuo? Kokius pagrindinius skirtumus įžvelgiate?

Jei kalbame kuo skiriasi būti scenoje koncerto metu ir spektaklyje, tai pastarajame tu nugyveni kažkieno kito gyvenimą, o koncerte būni savimi. Miuziklai tave paverčia tokiu, kokiu gyvenime nebūni ar kartais net nenori būti, dažnai tai tarsi laiko mašina, nunešanti ten, kur tu tiki viskuo, net tuo, ko kartais scenoje apskritai nėra. O koncertuose tu esi tu arba tas, kuriuo nori apsimesti.

Kaip manote, kuo „Velnio nuotakos“ miuziklas labiausiai skiriasi nuo kitų, kuo jis ypatingas?

Sakyčiau, kad tai žymiausias lietuviškas miuziklas, roko ritmo opera. Šį kūrinį žino kelios kartos ir keletą arijų motyvų paniūniuotų beveik kiekvienas. Žinoma, prie šio fenomenalaus populiarumo prisidėjo ir puiki knyga bei filmas. Mano nuomone, tai pakankamai sudėtingas kūrinys, puikiai sudėtas į šio žanro formą bei visiškai nenuobodus dėl mums artimų folklorinių motyvų.

Miuzikle įsikūnijate į turtingo ūkininko sūnaus, šaunaus berno Jurgio Girdvainio vaidmenį. Ar šis vaidmuo yra artimas jūsų sielai?

Ne, jis nėra artimas, nes gimiau ir augau Vilniuje (šypsosi). Nesupraskit klaidingai – gamta man labai artima ir prie širdies. Girdvainis, nors ir šaunus, bet keistas ir ne itin protingas bernas, be to fanatiškai mylintis savo žirgus, kitaip tariant – paviršutiniškas bei nesmarkiai socialus. Visi šie bruožai neturi nieko bendro su manimi.

Ką galite pažadėti šiauliečiams ir miesto svečiams balandžio 22 –ąją atvyksiantiems į Šiaulių areną?

Galiu pažadėti, kad tai bus žymiai nuotaikingesnis ir dvasiškai pilnavertiškesnis vakaras, nei praleistas prie televizoriaus.

Nors daugeliui Česlovo Gabalio ir Povilo Meškėlos mokinys, 32 –ejų metų „Auksinio balso“ nugalėtojas, prieš devynerius metus Lietuvą „Eurovizijoje“ atstovavęs Jeronimas Milius yra žinomas kaip dainininkas, tačiau išskirtinio vokalo atlikėjas turi ir kitų talentų, kurių vienas – įsikūnyti į spektaklių, miuziklų personažų vaidmenis. Šį kartą šiauliečiai ir miesto svečiai didžiausioje Šiaurės Lietuvos pramogų arenoje J. Milių galės išvysti kitame amplua – vyras balandžio 22 –osios vakarą taps vienu pagrindinių miuziklo „Velnio nuotaka“ veikėju, Jurgos sužadėtiniu Jurgiu Girdvainiu. Apie artėjantį pasirodymą, atlikėjo ir artisto skirtumus bei miuziklo išskirtinumą kalbėjomės su J. Miliumi.

Jau šį savaitgalį Šiauliuose bus rodomas didelio pasisekimo sulaukęs miuziklas “Velnio nuotaka”. Kuo ši pasirodymo versija turėtų nustebinti žiūrovą?

Miuziklas „Velnio nuotaka“ pakankamai retai atliekamas ne su dalinėmis fonogramomis, dažniausia gyvai atliekamos tik solistų vokalo partijos, o muzika bei choras leidžiami iš įrašo. Šįkart miuziklas nuskambės absoliučiai „gyvai“, mat kūrinį atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras su maestro Martynu Staškumi priešakyje bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Žinoma, įgarsinti tiek orkestrą, tiek chorą, tiek solistus arenoje yra sudėtinga, bet visiškai gyvai atliekama „Velnio nuotaka“ turi kitokį vidinį užtaisą.

Šiaulių arenoje esate koncertavęs ne kartą, tačiau šį sykį būsite visiškai kitame amplua. Kuo jus žavi ne atlikėjo, bet artisto vaidmuo? Kokius pagrindinius skirtumus įžvelgiate?

Jei kalbame kuo skiriasi būti scenoje koncerto metu ir spektaklyje, tai pastarajame tu nugyveni kažkieno kito gyvenimą, o koncerte būni savimi. Miuziklai tave paverčia tokiu, kokiu gyvenime nebūni ar kartais net nenori būti, dažnai tai tarsi laiko mašina, nunešanti ten, kur tu tiki viskuo, net tuo, ko kartais scenoje apskritai nėra. O koncertuose tu esi tu arba tas, kuriuo nori apsimesti.

Kaip manote, kuo „Velnio nuotakos“ miuziklas labiausiai skiriasi nuo kitų, kuo jis ypatingas?

Sakyčiau, kad tai žymiausias lietuviškas miuziklas, roko ritmo opera. Šį kūrinį žino kelios kartos ir keletą arijų motyvų paniūniuotų beveik kiekvienas. Žinoma, prie šio fenomenalaus populiarumo prisidėjo ir puiki knyga bei filmas. Mano nuomone, tai pakankamai sudėtingas kūrinys, puikiai sudėtas į šio žanro formą bei visiškai nenuobodus dėl mums artimų folklorinių motyvų.

Miuzikle įsikūnijate į turtingo ūkininko sūnaus, šaunaus berno Jurgio Girdvainio vaidmenį. Ar šis vaidmuo yra artimas jūsų sielai?

Ne, jis nėra artimas, nes gimiau ir augau Vilniuje (šypsosi). Nesupraskit klaidingai – gamta man labai artima ir prie širdies. Girdvainis, nors ir šaunus, bet keistas ir ne itin protingas bernas, be to fanatiškai mylintis savo žirgus, kitaip tariant – paviršutiniškas bei nesmarkiai socialus. Visi šie bruožai neturi nieko bendro su manimi.

Ką galite pažadėti šiauliečiams ir miesto svečiams balandžio 22 –ąją atvyksiantiems į Šiaulių areną?

Galiu pažadėti, kad tai bus žymiai nuotaikingesnis ir dvasiškai pilnavertiškesnis vakaras, nei praleistas prie televizoriaus.